Tiesos ir Laisvės pėdomis



                           

Tiesos ir Laisvės pėdomis

 

Begalybė būna dviejų rūšių: viena jų – kosminė, o kita – žmogiška kvailybė (Markas Tvenas).


 Pasak Dao visi dideli dalykai prasideda nuo mažų, tad ir mūsų tikrasis žmogiškumas prasideda minties laisvėje, kurios ketinimuose ir veiksmuose atsiskleidžia tikrasis mūsų vidinis turinys ir jo gyvuliška arba Dieviška vertė. Tikrasis žmogiskumas yra ne įgyta profesija ar elgesio modelio (veido) parinkimas norint įtikti,  tikrasis žmogiskumo buvimas ar nebuvimas atsiskleidžia kasdieniniame gyvenime prieš žmoną, vaikus (ar vienuoliškoje bendrijoje)  ir labiausiai likus vienam pačiam su savimi. Norint suprasti savo tikrąją vertę reikalingas vidinis veidrodis, kuris sudarytas iš moralės, sąžinės, etikos ir sąžiningumo su savimi principu. Tačiau šiuolaikinė demokratija atvėrė kelią į laisvės ir pasirinkimus dovanojusius gilius moralės, sąžinės, doros ir etikos išsigimimus, taigi dabartinis laisvės siekėjas tetrokšta lengvo ir malonaus gyvenimo. Taip žmogaus prote vietoje žmogiškų vertybių pamatų ima vertis praraja į kurią ir ridenasi šiuolaikinis žmogus... [ ... ] kur ten ridenasi, skrieja.. besimėgaudamas laisvo kritimo pojūčiu iki atsimuš į pirmą atsikišusią uolą ar plosis pasiekęs prarajos dugną. Pagunda pasileisti užgaidoms mus taip sužavėjo, kad nepastebime joje slypinčio melo ir skaudžios apgaulės. Imperijų žlugimas tik patvirtina, kad žmogų sužlugdo ne tai kas vargina, o tai kas teikia malonumą. Norint tapti tikru mąstančiu žmogumi, o ne gyvuliu žmogaus pavidale keliai yra du: vienas ir labiausiai paplitęs tai šeima, o antras mažiau populiarus - vienuolystė, žvelgiant iš sveikos nuovokos pozicijos abiem atvejais svarbiausią dalį tokio gyvenimo būdo sudaro tarnystė artimiesiems ir bendruomenei. Gyvenimas dėl kitų padeda žmogų apvalyti nuo besaikių egoizmo pančių apraizgiusių protą ir menką žmogiškąją valią sunkiai beatsiplešiančią nuo gyvuliškų instinktų. Norint bent dalinai pažinti tikrąjį savo veidą pakanka gyventi su partneriu t.y. turėti įsipareigojimus tarnystei ir santykių laimės bei tikros nesavanaudiškos Meilės brandinimui. Jeigu turint sutuoktinį ar partnerį akį vis dar traukia svetimi [esantys už šeimos rato] priešingos lyties poliai tai jau rimtas ženklas apie gyvuliškų instinktų dominavimą ir liūdną moralinę bei dorovinę proto padėtį. Tokiomis savybėmis pasižymintis protas yra nepagaulus, paviršutiniškas, nejaučiantis mažų, vidinių ir išorinių lemiamų reiškinių, svarbių tolimesnei asmenybės raidai. Tai yra labai rimtas ženklas, kad atėjo laikas pradėti vidinę kovą iki neįvyko žmogiškų vertybių nunykimas ir iš to sekanti proto deformacija. Tokios kovos pradžia yra žinių ir praktikos įgijimas, o tai vyksta studijuojant įvairias religijas, senąsias pasaulėžiūras ir natūralų sveiką gyvenimo būdą. Stiprų pradinį stimulą gali sužadinti ir vykusi ibogaino sesija, tai tam tikras užbėgimas įvykiams už akių, kada žmogus prisiminęs save ir pažinęs savo atsakomybę už veiksmus (pamatyti už malonių arba lengvabūdiškų pasirinkimų slypinčią apgaulę) gauna stiprią progą atsiversti, pakeisti gyvenimo įpročius, atrasti savo gyvenimo paskirtį [pabandyti atsakyti į klausima kas aš esu?] pažinus kas baigiasi ir kas prasideda su mirtimi ir taip tapti daugiau nei sraigteliu socialiniame konvejeryje.